VILNIUI – EUROPOS KULTŪROS SOSTINEI - 

“ VILNIAUS GAMBITAS”.

     Anicetas Uogelė

     ICCF tarptautinis meistras

     Europos čempionas

            Seniai sakoma, kad šachmatai – mokslo, meno ir sporto hibridas.

Pirmas prestižiškesnis tarptautinis šachmatų turnyras įvyko 1851 m. Londone. Kiekvieną kartą susirinkę įvairių šalių (gal ir karalių dvarų) išradingiausi galvočiai demonstravo skirtingus požiūrius ir patirtį į partijų pradžių eigą. Po 1.e4 e5 2.Žf3 Žc6 3.Rc4  atsiskleidė italų ketinimai atakuoti juodųjų karaliaus prieigas, ispanai siūlė tą rikį perkelti vienu langeliu toliau. Po 1.e4 e5 2.f4 įtvirtintas taip vadinamas “Karaliaus gambitas” (auka), po 1.f4 e5 – dano “M.Fromo gambitas”. Džentelmenams tuomet net nekilo minčių aukų nepriimti! Tai jau būtų bailumo požymis.

            Sužaistos šachmatų partijos įgavo savo metriką: dvikovos dalyvius, laiką ir vietą. Į šachmatų raidos istoriją pateko valstybės salos, upės, miestai, net žvaigždynai. Mus dominančią “Siciliškos gynybos” pradžią gal mėgo Viduržemio jūros piratų palikuonys… Gambitą turi ir Latvijos šachmatų meistrai: 1.e4 e5 2.Žf3 f5. Taip rygiečiai, 1934–36 m. korespondencinių (susirašinėjant) šachmatų mače juodosiomis figūromis rezultatu +3=2, laimėjo prieš Stocholmo baltųjų komandą. Prasidėjo variantų ir atskirų ėjimų “patentavimas”. Dabar jie numeruoti. Aptarsime B-35.

            Sunku tarp daugybės ėjimų šachmatų teorijoje partijų pradžioje rasti tarpelį, kad galėtum ką nors reikšmingo pakeisti. Manau man pavyks!

            Norėčiau pasiūlyti vienam ėjimui “Vilniaus gambito” vardą. Jį įvykdžiau 1963 04 18 Lietuvos šachmatų čempionate Vilniuje juodosiomis figūromis žaistoje partijoje su daugkartiniu Lietuvos šachmatų čempionu, šachmatų teorijos žinovu, tuomet tarptautiniu meistru vilniečiu Vladu Mikėnu (1910-1992). 30 metų apie ėjimą neradau jokios užuominos. Jis nepaminėtas didmeistrio E.Gufeldo “Drakono” variantui skirtoje knygoje (Maskva, 1982), neradau nei debiutų enciklopedijose, nei katastrofų rinkiniuose ir atskleistas 1993 m. pavasarį mano knygoje “Mano šachmatai”. Gal neklystu? Juo susidomėjo Niujorko (JAV) F.Maršalo šachmatų klubas. Tenka skubėti.

            V.Mikėnas – A.Uogelė (Vilnius, 1963): 1.e4 c5 2.Žf3 g6 3.d4 cd 4.Žd4 Rg7 5.Žc3 Žc6 6.Re3 Žf6 7.Rc4 0-0. Tuo metu populiari pozicija. Sensaciją 1958/59 metų JAV čempionate pateikė R.Fišeris (baltieji) prieš S.Reševskį: 8.Rb3 Ža5? 9.e5 Že8? 10.Rf7 Kf7 11.Že6!. Internete diskutuojama dėl mano įtvirtinto varianto 8. Rb3 a5 9. f3 d5 8. f3

8. .. d5!?. Vos ne šimtmečio auka! Teorija siūlo 8. .. Vb6 ar 8. .. d6. Po dvikovos V.Mikėnas paklausė ar pats sugalvojau? Teko kuklintis, aiškinant, kad “netyčia” švystelėjau pėstininką per toli. Amžinąjį šachą jis gi ką tik turėjo… Naujovė žaidimą sukomplikavo: susilpnėjo Rc4 galimybės, sustiprėjo Žf6. Tapome lyg jūreiviai be kompaso. Aš tikėjausi 9. ed Ža5 10.Ve2 a6 11.a4 b5. V.Mikėnas pasirinko ramesnį tęsinį: 9.Žc6 bc 10.ed cd 11.Žd5 e6! 12.Žf6. Pirmieji mano knyga susidomėjo  Šiaulių čempionato dalyviai: R.Jočytė – P.Muningis 1993 11 12, sužaidę 12.Žc3 Žd5! 13.Rd5 ed 14.Rd4??Be8 15.Kf1Ra6 16.Kg1 Be1!! 0:1. Užbėgant įvykiams už akių galima teigti, kad “Vilniaus gambitas” pirmauja 2:0. 12…. Vf6 13.0-0 Vb2 14.Bb1 Vc3 15.Ve2 Rd4 16.Rd4 Vd4 17.Kh1 Vf4 18.Bfd1 Bb8 19.Bb8 Vb8 20.Ve3 Vc7 21.Vd4 e5 22.Vh4 Rb7 23.Rb3 Kg7. Čia V.Mikėnas atsisakė mano pasiūlytų lygiųjų… 24.h3 f5 25.Va4 Rc6 26.Vc4 Vb7 27.Ve6 Be8. 28.Vd6 e4 29.Vd4 Kh6 30.Ve3 Kg7 31.Bd6 ef 32.Vd4 Kh6 33.Vh4 Kg7 34.Vf6 Kh6 35.Bc6?? Vb4 36.Bc4 fg. Baltieji pasidavė (0:1). Varianto tobulinimui galimybių dar yra.

 Šiauliai, 2006 10 25

Kopijuojant ar cituojant straipsnį būtina nurodyti autorių ir šaltinį.